Rektorius

Kodėl tu toks, koks esi?

Žinoti savo kilmę būtina, nes tik taip galime suvokti, kas esame, kur einame, kaip dera gyventi. Be aiškių žinių, iš kur esame kilę, nesuprastume, kodėl Dievas leidžia kentėti ir ką yra numatęs mums ateityje. Prof. Alfonsas Vaišvila teisingai pabrėžia, kad genealogija  yra giminės kraujo ir dvasios istorinis ryšys su vis giliau į neįžvelgiamą praeitį nueinančiomis ir iš nebūties ateinančiomis tos giminės kartomis. Tai – gyvastingas ryšys, vis kitaip atsikartojantis ir atsinaujinantis su kiekviena nauja karta. Tačiau tas ryšys gyvas tik tiek, kiek gyva kiekvienos kartos genealoginė atmintis, kiek ta karta žino savo vietą šiame istoriniame giminės tapsme, kiek tą žinojimą palaiko ir perduoda ateinančioms kartoms.

Per šį žinojimą gyvenančios ir ateinančios kartos atranda savo giminės liniją kaip savo istorinius bio- dvasinius namus, įgyja civilizuotam žmogui būdingą gebėjimą atsakyti į jam svarbų klausimą: iš kur tu ir tavo protėviai, kodėl tu toks, koks esi savo kūniškomis, intelektinėmis, dorinėmis galiomis ir polinkiais? Kada, kur ir kaip gyveno prieš tave buvusios ir tave gyventi pašaukusios, dvasiškai paruošusios tavo giminės kartos, kurių nesiekia tavo ir net tavo tėvų gyvoji atmintis, bet kurios tavyje gyvena kaip tavo paveldėta jų genetinė informacija?

Nežinoti savo giminės istorijos – tai gyventi savotiškoje benamystėje. Tai – jaustis būtimi iš niekur, jaustis vieniša, nežinia iš kur atklydusia, nuo kokio nežinomo genetinio medžio atskilusia šaka, niekam nedėkinga ir niekam neįpareigota. Genealogija sako priešingai: mes – nesibaigiančio proceso tarpinės grandys, jungiančios nuolat nueinančius ir nuolat ateinančius.

Taigi, aš, Romanas Januškevičius, nesibaigiančio proceso tarpinė grandis, jungianti nuolat nueinančius ir nuolat ateinančius, pradėsiu nuo tų, kurie mane pradėjo – nuo tėvų ir jų, o tuo pačiu ir mano, giminės.

Broliai ir jų tėvai

Mano tėvas farmacininkas Vladas Januškevičius (gimė 1917-07-02, mirė 2003-10-07)  turėjo du brolius – vyriausią Zigmą (gimė 1911-10-03, mirė 1984-05-26), ilgametį Kauno Medicinos instituto rektorių, ir vidurinįjį – Vytautą (gimė 1913-05-14, mirė 2004-03-18), ekonomistą. Štai ką 1985 m. parašė Vytautas knygoje “Akademikas Zigmas Januškevičius“ (beje, štai čia yra geresnė šios knygos scan kopija):

Augome tarnautojų šeimoje. Mūsų tėvas, Januškevičius Ipolitas, anksti atsiskyrė nuo savo tėvų ir pradėjo savarankišką gyvenimą. Turėdamas maždaug septyniolika metų, kviečiamas savo pažįstamo (pavardės gerai neprisimenu, berods, Grinhofas) išvyko laimės ieškoti į Pietų Afriką. Ten iš pradžių dirbo saliūne indų plovėju, vėliau įsitaisė darbų vykdytoju prie geležinkelio tiesimo. Tuo metu kelių tiesimo lygis buvo labai žemas, daugiausiai buvo dirbama primityviais įrankiais rankiniu būdu. Tai rangovams buvo paranku, nes vietoje buvo daug pigios, nekvalifikuotos darbo jėgos (beveik vien negrai). Darbų vykdytojo pareigos tuo metu nereikalavo specialaus pasiruošimo, reikėjo tik stropiai vykdyti aukštesnių pareigūnų-specialistų nurodymus.
Prasidėjus anglų – būrų karui Pietų Afrikoje, tėvas stojo būrų pusėn. Už tai jis buvo anglų kolonizatorių suimtas ir išsiųstas į Europą.
Grįžęs į Lietuvą netrukus išvyko į naują kelionę. XX amžiaus pradžioje nemaža lietuvių dirbo Kaukaze. Ten pažįstamų kviečiamas nuvyko ir mūsų tėvas. Panaudojęs Pietų Afrikoje sutaupytas lėšas, tėvas stojo mokytis ir sėkmingai baigė 6 mėn. buhalterijos kursus. Įgijęs kvalifikacijas, pradėjo dirbti Tbilisyje buhalteriu prekybos įmonėse.
Tuo pat metu Kaukaze buvo tėvo pažįstamas, būsimasis mūsų senelis, Ratautas Jonas su trim dukterim, jų tarpe ir mūsų mama Vanda. Seneliui įsidarbinti Kaukaze padėjo jo sūnus, Ratautas Zigmas, kalnakasybos inžinierius, dirbęs ten anglies kasykloje. Dar Lietuvoje užsimezgusi mūsų tėvų draugystė tolimame Tbilisyje 1910 m. buvo apvainikuota vestuvėmis. Kaukaze išvydome pasaulį mes visi trys broliai – Zigmas (1911 m.), Vytautas (1913 m.) ir Vladas (1917 m.).
1920 m. tėvai ir visi jų giminės grįžo į Lietuvą. Apsigyvenome Panevėžyje, kur tėvas dirbo iki 1940 metų: iš pradžių bendrovėje „Nemunas“, o vėliau „Lietkoopsąjungos“ (tuo metu dar vadinta „Lietūkiu“) Panevėžio skyriaus vedėju.
Motina visą laiką buvo namų šeimininkė, be galo atsidavusi savo vaikams. Tačiau jos didžiausias numylėtinis buvo pirmagimis Zigmas, jau nuo mažens pasižymėjęs ypatingu jautrumu ir švelnumu, ne pagal vaikišką amžių rūpestingumu ir pareigingumu.

Taigi, Vladas trijų brolių tarpe buvo jauniausias, ir savo prisiminimuose toje pačioje knygoje rašo taip:

Ketverius – penkerius vaikystės metus praleidau kaime pas senelį. Ir kai pasąmonėje išplaukia vaikystė, tai ryškiausias vaizdas – senelio gryčioje gramofonas. Stovėjo jis ant komodos. Ir atrodė labai didingai. Tai senelio pasididžiavimas. Neabejingas ir aš jam buvau. Bet liesti jį man buvo uždrausta. Nors galėjau pasiekti tik pasistatęs kėdę. Ir tai žinodamas senelis kartais draudimą primindavo. „Triūba“ būdavo nukreipta į duris ir atrodydavo, kad kažko laukia. Ir tikrai ji laukdavo. Aš žinojau. Gramofonas būdavo nebylus. Liūdėdavo. Laukdavo… atostogų gimnazijoje. Tuo metu pas senelį atvažiuodavo mano brolis Zigmas. Visi vadindavo Zigmučiu. Nors jis už mane vyresnis tik šešeriais metais, bet tuomet man jau buvo didelis. Ir prasidėdavo tikras gyvenimas. Senelis su senele pagyvėdavo, daugiau šypsodavos. Senelei net diegliai dingdavo. O man svarbiausia – prabildavo gramofonas. Pilnu balsu. Nuo pat ankstyvo ryto iki kol senelė su seneliu mus užklostydavo, užpūsdavo lempą ir palinkėdavo labos nakties. Rytą vėl visas namas pilnas Bacho, Mocarto… Zigmas sėdėdavo ir klausydavo kaip užkerėtas. Nieko aplinkui neegzistuodavo… Staiga pašoka prieš gramofoną – diriguoja. Ir šiandien matau jo veidą, dar irgi vaikišką veidą… susimąsčiusį, sustingusį, besišypsantį, švytintį. Keisdavosi melodija – keisdavosi ir jo veidas. Akys tai blėsdavo, tai užsidegdavo… Arba vėl. Meta dirigavęs ir pradeda šokti – improvizuoti. Siaučia ir plaukioja ore. Tada gramofonas pakeldavo mudu nuo žemės ir kur tik nenunešdavo! Nebūdavo ribų vaikiškai vaizduotei. Žodžiu taip nepaaiškinsi muzikos, kaip jis tai padarydavo savo šokiu… Arba niūniuoja, niūniuoja, ir niūniavimas pavirsta į dainą. Žodžius pats kurdavo. Mėgdavo pritarti dainininkams. Ir man atrodydavo, kad Zigmutis geriau dainuoja už Šaliapiną. Pasirodo, kad mažai klydau. Vėliau, jau suaugusį, pakvietė dainuoti operos ir baleto teatran…

Ar turėjo įtakos jis man, kai rinkausi specialybę? Senelis pasakė: „Zigmas bus daktaras. Nors ir labai geras daktaras, tačiau be vaistų jis – niekis. Tu darysi jam vaistus. Mokykis. Aš padėsiu“.

Zigmas

Neprisimenu tokio atvejo, rašo Vytautas, kad jis būtų neįvykdęs tėvų nurodymų ar prašymų, kuo nors juos įskaudinęs. Bet gerai prisimenu mūsų, jaunesniųjų, konfliktus, kai Zigmas prieštaraudavo mūsų mėginimams paobuoliauti gretimame sode ar padaryti kokią nors kitą nevykusią vaikišką išdaigą. Kartu jis buvo labai jautrus ir teisingas, niekuomet neskriausdavo jaunesnių ir silpnesnių.
Mokykloje (gimnazijoje) Zigmas pranokdavo savo bendraamžius didesniu brandumu, rimtumu, gilesniu supratimu mokymosi reikšmės ir esmės. Ypač gerai jam sekdavosi humanitariniai ir biologiniai dalykai (mokslai). Neapleisdavo jis ir matematikos bei fizikos, nors šioje srityje jis daugiausiai apsiribodavo mokyklinėmis programomis.

Augdamas tikinčioje šeimoje Zigmas iš mažens buvo labai religingas. Uoliai lankydavo bažnyčią sekmadieniais ir švenčių dienomis, nepraleisdavo nė vienų vakarinių gegužinių pamaldų. Žavėjo tikybininkų skelbiamos idėjos apie artimųjų meilę, socialinės lygybės siekimą, nuskriaustųjų užtarimą. …

Iš visų muzikos instrumentų Zigmas labiausiai mėgo smuiką. Jis mokėsi juo groti pas vienišą, seną muzikantą Sakomą, su kuriuo jį siejo tikra draugystė, nepaisant didelio amžiaus skirtumo. Stebėdavausi, kaip Zigmas atkakliai ir kantriai, su giliu įsijautimu kasdien po porą valandų atlikdavo Sakomo jam duotus pratimus, kurie man atrodė tokie monotoniški ir nuobodūs. Ir vėliau, pradėjęs studijuoti mediciną Kaune, Zigmas bandė kartu lankyti konservatorijos smuiko klasę. Negalėdamas suderinti šių studijų, jis pasirinko mediciną. O smuiką pakeitė dainavimu, kuriame ilgainiui kaip mėgėjas pasiekė viršūnių…

Zigmas taip pat labai mėgo operas, koncertus. Jis nuoširdžiai žavėjosi įžymių dainininkų dainavimu ir talentingų muzikų atliekamų kūrinių meniniu interpretavimu. Antai, per visą gyvenimą jam neišblėso įspūdžiai, kuriuos sukėlė Kipro Petrausko ir Fiodoro Šaliapino dainavimas Kauno operos teatre ir tuo metu dar jauno smuikininko Davido Oistracho koncertas Kaune.

Nekrologas

Dėdės Zigmo mirtis 1984-05-26 buvo visiems netikėta – mirė, kaip sakoma, balne, eidamas rektoriaus pareigas. Štai kelios mintys iš nekrologo:

Persiritęs j antrąją pusę dvidešimtasis amžius subrandino nuožmų žmonijos priešą — išeminę širdies ligą. Nuo jos kasmet žūna šimtai tūkstančių žmonių. Reikėjo keisti mokslininkų pažiūrį į kolektyvinį darbą, reikėjo stambinti ir glaudinti iki optimalaus mokslinio tiriamojo darbo tematiką.
1959 m. prof. Z. Januškevičiaus pastangomis institute įkuriama pirmoji centrinė mokslinio tyrimo laboratorija, kuri vėliau buvo reorganizuota į Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslinį tyrimo institutą.
Išmušė valanda telkti medicinos pagalbai kitų profesijų spe- cialistus-kibernetikus, matematikus, inžinierius, psichologus. Be jų neįmanoma sukurti mokslinė-techninės bazės, neįmanoma jos valdyti.
Prof. Z. Januškevičius buvo medicininės kibernetikos, matematikos ir ESM įdiegimo klinikinėje kardiologijoje iniciatoriumi…

Jis buvo neramios dvasios žmogus. Jam nuolat rūpėjo naujoves tuojau pat paliesti savo rankų delnais, pritaikyti jas mokslo ir ligonių labui. Šis nerimas neleido ilsėtis. Prof. Z. Januškevičius — 480 mokslinių darbų, tame tame 7 monografijų ir 5 vadovėlių, autorius ir bendraautorius…

Profesorius Zigmas Januškevičius nuveikė didžiulį darbą sukurdamas mokslinę mokyklą, organizuodamas sistemą kovai su išemine širdies liga, vadovaudamas aukštajai medicinos mokyklai, spręsdamas praktinius medicininės pagalbos uždavinius, o taip pat kaip nenuilstančios energijos pedagogas, aktyvus visuomenininkas.

Viename straipsnyje yra tokios mintys: „…Žmogaus gyvenimą galima palyginti su metų laikais. Iki 20 metų — pavasaris, 20—40 pats brandumas, vasara, 40—60 ruduo, derliaus valymo metas. Ir nuo 60 metų žiema, po kurios, deja, pavasario jau nėra“. Apie tai jis kalbėjo be jokio pesimizmo, kaip apie natūralų gamtos reiškinį. Nes absurdiška tikėtis, kad pavasaris tęstųsi amžinai, kaip ir laukti, kad niekada nesibaigtų žiema…
Kaip visi metų laikai žavūs savaip, taip ir žmogaus amžiaus kaita gali teikti pasitenkinimo. Svarbu paklusti amžinojo judėjimo ritmui…
Jis buvo jam paklusęs… 1984 m. gegužės 25 d. respublikos kardiologų suvažiavime instituto rektorius Zigmas Januškevičius buvo išrinktas Lietuvos Kardiologų draugijos valdybos pirmininku. Iki paskutinės savo gyvenimo dienos dirbo taip, kad turėtų moralinį pasitenkinimą ir būtų reikalingas žmonėms. Budėtų jų sveikatos sargyboje.
Iki paskutinės savo gyvenimo dienos jis sveikino gyvenimą…

Kieno pasas geresnis?

Pasirodo, kad daugelis arklių turi savo pasus. Šis dokumentas taip ir vadinamas: “Arklio pasas“.  Skirtingai nei mano pase, jame yra ne tik vardas, asmens kodas, lytis, gimimo data ir vieta, bet net ir pagrindiniai arklio pasiekimai (pardon, kalbant apie arklio pasiekimus reiktų vartoti terminą žirgo pasiekimai) ir net jo genealogija: tėvų tapatybė (vardai, asmens kodai), po to tame pačiame pase įvardijami seneliai (vardai, asmens kodai), proseneliai (vardai, asmens kodai) ir, galiausiai, proproseneliai (vardai, asmens kodai)!!!

Kokia neteisybė – mūsų pasuose neturime ne tik pagrindinių pasiekimų, jame nėra nurodyti ne tik protėviai, bet net ir tėvai! Ar neišeis taip, kad mano anūkė Marija Kuprijanova, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto konkūro nugalėtoja, apie savo arklį žinos daugiau, nei apie savo senelį?

Štai kodėl aš nusprendžiau ištaisyti šią akivaizdžią ir akį rėžiančią neteisybę ir likviduoti ją visiems laikams 🙂  Galų gale, gal ne tik anūkams, bet ir dar daug kam gali būti įdomu sužinoti konkrečiu mano pavyzdžiu, kokius gi uždavinius sprendžia matematikai? Ar galima taikyti loginį mąstymą rengiant Doros pagrindų vadovėlį? Ir ar šis mąstymas gali būti taikomas net ir stačiatikių nekilnojamojo turto denacionalizacijos procese Lietuvoje? O gal būtų šaunu pasitelkti loginį mąstymą ir mokesčių įvedimo srityje? Na, trumpai čia visko, kas gali būti įdomu, neišvardysi, todėl geriau pradėkime, tiesa?

Pamėginsiu papildyti savąjį pasą   🙂

Na, jei pradėti be humoro ir labai oficialiai (kaip, pavyzdžiui, nekrologui 🙂 ), tai galima būtų pradėti maždaug taip:

Romanas Januškevičius [1], [32] (g. 1953 m. liepos 10 d. Vilniuje) – Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, pedagogas, aktyviai dalyvavo Lietuvos informatikos ir matematikos mokytojų rengime.

Kartu su žmona Olga parengiau Doros pagrindų vadovėlį rusų kalba, kurio pirmąjį leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas, o iš viso šis vadovėlis išlaikė 8 leidimus, taip pat buvo išverstas į ukrainiečių kalbą. Straipsnius ir knygas anglų kalba publikuoju „Yanushkevichius“ pavarde. Sovietmečio laikais verčiant iš rusų kalbos į anglų vertimai dažniausiai nebuvo derinami su autoriais, todėl atsirado ir kiti mano pavardės variantai: R. V. Yanuskyavichius, R. V. Yanushkyavichyus, Р. ЯнушкявiчюсР. Янушкявичюс.

Aktyviai dalyvavau tradicinių religinių bendrijų – konkrečiai, ortodoksų (stačiatikių) – turto denacionalizacijos procese, t.y. procese, kai religinėms bendrijoms atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį Lietuvos teritorijoje nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas iš religinių bendrijų be jų valios. Keletas tikrai dramatiškų epizodų šia denacionalizacijos proceso tema aprašyti leidinyje [29], 15-20 psl., o šių dramatiškų epizodų atšvaitas kartu su R. Januškevičiaus pavarde pateko net į vieną 1995 m. kovo 17 d. Vyriausybės nutarimą. Vilniaus ir Lietuvos metropolito Chrizostomo teikimu 1997 m. buvau apdovanotas šv. Daniilo ordinu.

Daugumoje šalių dėl istorinių, kultūrinių, socialinių priežasčių būtent viena ar kelios religinės bendrijos vaidina ypatingą vaidmenį, nepriklausomai nuo egzistuojančio valstybės ir religinių bendrijų ir bendruomenių santykių modelio, pvz., Katalikų bažnyčia Airijoje  ar Stačiatikių bažnyčia Graikijoje. Bet vis dėlto, kokie bebūtų istoriškai susiklostę valstybės ir religinių bendrijų bei bendruomenių santykiai, šiandien jau yra būtina kalbėti apie europinį modelį, kuriam būdinga religijos laisvė, valstybės neutralumas bei valstybės ir religinių bendruomenių bei bendrijų bendradarbiavimas [31], t.y. apie tokį modelį, kuriame nedviprasmiškai įgyvendinami tarptautiniai religijos laisvės standartai.

Mano mokslai. Darbinė veikla

1960–1971 mokiausi Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Simono Daukanto gimnazija), 1971–1976 studijavau Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fak., 1976–1978 buvau stažuotėje, kurios metu baigiau aspirantūrą Maskvos V. Steklovo matematikos institute.

1978–2006 – Matematikos ir informatikos i-to jaun. mokslo darb., vyresn. mokslo darb. (žr. [2]), po habilituoto daktaro diplomo [3] gavimo – vyriaus. mokslo darb., nuo 1997 m. iki 2017 m. dar ir Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU, vėliau pakeitusio pavadinimą – LEU) profesorius, 2001-2011 LEU Senato Finansų komisijos pirmininkas, nuo 2001 m. – VPU Algebros ir skaičių teorijos katedros vedėjas, nuo 2011 reorganizuotos jungtinės LEU Matematikos katedros vedėjas, nuo 2015 m. iki 2017 m. – ir vėl reorganizuotos jungtinės LEU Matematikos, informatikos ir fizikos katedros vedėjas (taip pat žr. [4]).

Mokslų laipsniai ir pedagoginiai vardai

Pedagoginiai vardai:

Svarbiausios tyrimų ir interesų sritys

RJ. LMD in LEU

Esu paskelbęs daugiau kaip 130 mokslinių darbų [10] (su bendraautoriais ir be jų). Pagrindiniai straipsniai [11] skirti:

  1. Tikimybių teorijos ir statistikos charakterizacijos teoremų stabilumo tyrimui;
  2. Dorinio ugdymo problemoms;
  3. Matematinio ugdymo problemoms, kompiuterių įtakos vaiko vystymuisi tyrimams. [1]

Tikimybių teorijos ir matematinės statistikos charakterizacijos teoremos – tai teoremos, kuriose nustatomas sąryšis tarp atsitiktinių dydžių ar atsitiktinių vektorių skirstinių tipo ir šių dydžių ar vektorių funkcijų bendrųjų savybių. Pavyzdžiui, dviejų tiesinių statistikų vienodo pasiskirstymo (ar nepriklausomumo, ar regresijos pastovumo ir pan.) savybė gali būti panaudota charakterizuoti įvairias populiacijas. Tačiau patikrinti šias savybes praktikoje (t.y. patikrinti praktikoje charakterizacijos teoremų prielaidų išpildymą) galima tik su tam tikra paklaida, t.y. tik su tam tikru tikslumo laipsniu. Todėl iškyla toks natūralus klausimas. Tarkime, kad charakterizacijos teoremos prielaidos išpildytos ne tiksliai, bet tik apytiksliai. Ar tokiu atveju galime tvirtinti, kad ir charakterizacijos teoremos išvados yra apytiksliai išpildytos? Jei taip, tai natūraliai iškyla sekanti problema: jei vienoje ar kitoje metrikoje yra išmatuota charakterizacijos teoremų prielaidų išpildymo paklaida, tai koks yra šios teoremos išvadų išpildymo laipsnis ir tikslumas vienoje ar kitoje metrikoje? Šiai charakterizacijos modelių stabilumo problematikai pašvęstos monografijos „Stability characterizations of distributions 1“ [12] ir „Stability characterizations of distributions 2“ [13] bei straipsniai tokiuose aukštą matematikos srityje citavimo indeksą (ir įtrauktų į ISI sąrašą) turinčiuose žurnaluose, kaip Statistics[14]Acta Applicandae Mathematicae[15][16]Statistical Papers [17] ir kt.

Mano pedagoginės veiklos pagrindinis akcentas – ne tik matematikos, bet ir informatikos mokytojų rengimas. Esu pirmosios taip vadinamos „dvigubo bakalauro“ universitetinių studijų programos Matematikos ir informatikos mokymas rengimo grupės vadovas ir pirmasis šios studijų programos komiteto pirmininkas. Šioje programoje 90 kreditų skiriama matematikos, tiek pat – informatikos, o likę 60 kreditų – pedagoginių studijų dalykų grupėms. Absolventui, įvykdžiusiam visą studijų programą ir surinkusiam 240 studijų kreditų bei sėkmingai apgynusiam baigiamuosius darbus, suteikiamas dalyko pedagogikos, matematikos ir informatikos bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija. Dviejų dalykų pedagogo kvalifikacijos įgijimas leidžia absolventui lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, padidina jo įsidarbinimo galimybes, turint omenyje galimybę dirbti ne tik matematikos, bet ir informacinių technologijų mokytoju. Ši studijų programa – išskirtinė iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programų ta prasme, kad matematikos ir informacinių technologijų dalykų pedagogai rengiami pagal dviejų dalykų pedagogų rengimo schemą, šiems mokomiesiems dalykams užtikrinant vienodą kreditų skaičių. Svarbu pabrėžti, kad šie dalykų moduliai parengti vadovaujantis naujausiais Matematikos bei Informatikos studijų krypčių aprašais. Taip pat esu Matematikos studijų krypčių aprašo ir Statistikos studijų krypčių aprašo rengėjų grupės narys.

Tikimybių teorijos ir matematinės statistikos kursams skirti šie mano vadovėliai ir metodinės priemonės: „Statistikos įvadas“[18], „Tikimybės“ [19], „Elementarusis tikimybių ir statistikos kursas informatikams. D.1. Tikimybių teorijos elementai“[20], „Elementarusis tikimybių ir statistikos kursas informatikams. D. 2. Statistikos pradmenys“.[21]

Logikos ir aibių teorijos pradmenims skirtas “Teiginių ir predikatų logikos kurso konspektas“ bei “Loginių klasių teorijos konspektas“.

2016-tųjų metų straipsnyje [22] nagrinėjamas sąryšis tarp loginio mąstymo, matematikos ir tikybos. Parodoma, kaip, taikant loginio mąstymo metodus, Nepriklausomybės pradžioje ir dar Lietuvos ekonominės blokados laikotarpiu pavyko sudaryti, redaguoti ir net išleisti pirmuosius ortodoksų kalendorius, kuriuos vadovėlio formatu išleido mokyklinių vadovėlių leidykla „Šviesa“, o didžiuliu tiražu atspausdino spaustuvė „Aušra“ : “Православный календарь 1992“ , Sergijevo Lavra šį leidimą pakartojo. Sprendžiant iš tuometinių skaitytojų atsiliepimų, eksperimentas pavyko – loginio mąstymo metodų dėka „daug kas tapo aišku ir suprantama“, „teko iš naujo permąstyti ir koreguoti gyvenimo vertybes“ ir pan. [22], todėl man buvo patikėta šią seriją pratęsti: 1993, 1994, 1995 ir 1996.

Doros pagrindams skirtas Atviros Lietuvos fondo lėšomis išleistas R. Januškevičiaus ir O. Januškevičienės vadovėlis [23]. Kas yra žmogus? Kokia yra tikroji trumpoko žmogaus gyvenimo paskirtis? Kas nutiks po mirties? Ar visai viskas tada taip ir pasibaigs, o mes virsime paprasta komposto krūva? O gal priešingai, viskas tada tik prasidės? Ar egzistuoja žmogiškosios būties raidos dėsniai? Kur slypi riba tarp gėrio ir blogio? Ir kodėl gyvenime tiek daug neteisybės? Visi šie ir daug kitų klausimų nagrinėjami šioje knygoje. Vadovėlis dar septynis kartus buvo pakartotinai išleistas Maskvoje (žr. ortodoksų e-biblioteką, „Основы нравственности“[24][25][26]) ir išverstas į ukrainiečių kalbą („Основи благочестя: бесіди з етики для старшокласників“)[27]. Kartu su O.Januškevičiene yra kolektyvinės monografijos „Ugdymo dvasingumo kontekstas[28]  bendraautoriai.[1]

Faktai ir apdovanojimai

1992-2010 kaip Vilniaus ir Lietuvos metropolito Chrizostomo patarėjas ir asmeninis sekretorius aktyviai dalyvavau Lietuvos stačiatikių (ortodoksų) nekilnojamojo turto denacionalizacijos procese (žr. „Вильнюсскому православному Свято-Духову монастырю – 400 лет[29]). Už tai ir už aktyvų dalyvavimą dvasinio atgimimo procese metropolito Chrizostomo teikimu [30] Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksijus II 1997-07-27 vizito į Lietuvą metu apdovanojo mane šventojo kunigaikščio Danieliaus III laipsnio ordinu[1].

2018 metų balandyje buvau apdovanotas patriarcho Kirilo jubiliejiniu medaliu.

1993-09-05 dalyvavau ekumeniniame susitikime su popiežiumi Jonu Pauliumi II Apaštališkojoje nunciatūroje Vilniuje, kurio metu popiežiaus fotografas užfiksavo šį susitikimą. Tą patį rytą Vilniaus Vingio parke altoriaus zonoje dalyvavau popiežiaus aukojamose šv. mišiose – žr. šį foto.

Nuorodos
Šaltiniai
  1. Kas yra kas LietuvojeRomanas Januškevičius. – Vilnius: Leidybos studija, 2015, psl. 558.
  2. LR švietimo ir mokslo ministerija. Registracijos pažymėjimas. Romano Januškevičiaus vyresniojo mokslo darbuotojo atestatas. 1983 m.
  3. Matematikos ir informatikos institutas, Romano Januškevičiaus habilituoto daktaro diplomas. 1993 m.
  4. Lietuvos edukologijos universitetas. LEU Matematikos, informatikos ir fizikos katedros darbuotojai 2016-09-02 dienos duomenimis.
  5. Romanas Januškevičius. Fizikos-matematikos mokslų daktaro diplomas. 1978 m.
  6. MIF VU. Lietuvos matematikų disertacijos. Romanas Januškevičius „Stabilumo tyrimas kai kuriuose pasiskirstymų charakterizacijos uždaviniuose“. 1978 m.
  7. Lietuvos Duomenų bazė „Lietuvos mokslo potencialas“ Lietuvos mokslininkų (registruojamų pagal išduotus mokslo laipsnių diplomus) sąrašas. Habilituotas daktaras Romanas Januškevičius. Disertacija: Kai kurių tikimybinių dėsnių charakterizacijos uždavinių stabilumo tyrimas
  8. Lietuvos mokslų akademija, Matematikos ir informatikos institutas. Romanas Januškevičius „Tikimybinių dėsnių charakterizacijų stabilumas“, 1991 m.
  9. Vilniaus pedagoginis universitetas. Profesoriaus Romano Januškevičiaus atestatas. 2002 m.
  10. Romanas Januškevičius. “Between Mathematics and Theology. List of my publications, available in eLABa (Lithuanian Academic e-library) and RG“.
  11. Romanas Januškevičius. Publications in ResearchGate.
  12. R. Yanushkevichius. Stability characterizations of distributions (1991). Устойчивость характеризаций вероятностных распределений. Vilnius, Mokslas, ISBN 5-420-00890-4. eLABa išteklius.
  13. R. Yanushkevichius. Stability characterizations of some probability distributions (2014). LAP Lambert Academic Publishing Gmbh & Co. ISBN 978-3-659-25389-8. eLABa išteklius.
  14. R. Yanushkevichius, O. Yanushkevichiene (2007). Stability of characterization by identical distribution of linear forms, Statistics: A Journal of Theoretical and Applied Statistics, 41, 345-362.
  15. R. Yanushkevichius, O. Yanushkevichiene (2003). On the stability of one characterization of stable distributions. Acta Applicandae Mathematicae, 79, 137-142.
  16. R. Yanushkevichius (2007), On the stability of Eaton’s characterization by the properties of linear forms. Acta Applicandae Mathematicae, 96, 263–269.
  17. R. Yanushkevichius, O. Yanushkevichiene (2005), Stability of characterization of Weibull distribution. Statistical Papers, 46 (3), 459-468
  18. R. Januškevičius. Statistikos įvadas (2000). Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 172 psl. ISBN 9986-869-57-9. eLABa išteklius.
  19. R. Januškevičius, O. Januškevičienė. Tikimybės (elektroninis išteklius) : vadovėlis (2010); Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, ISBN 978-995520-506-7eLABa išteklius.
  20. R. Januškevičius, O. Januškevičienė. Elementarusis tikimybių ir statistikos kursas informatikams : (Elektroninis išteklius). D. 1. Tikimybių teorijos elementai (2006). Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, ISBN 9955200871eLABa išteklius.
  21. R. Januškevičius, O. Januškevičienė. Elementarusis tikimybių ir statistikos kursas informatikams : (Elektroninis išteklius). D. 2. Statistikos pradmenys (2006). Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.  ISBN 9955-20-088-X, ISBN 9955-20-089-8 (bendras) elektroninis išteklius.   eLABa išteklius.
  22. Romanas Januškevičius (Роман Янушкявичюс). Между логическим мышлением, математикой и верой. Вестник (2016), N 3(18), ISSN 2029-8986.
  23. Р. Янушкявичюс, О. Янушкявичене. Основы нравственности (1996). «Atviros Lietuvos fondas», 312 psl., Vilnius. ISBN 9986-693-02-0.
  24. Р. Янушкявичюс, О. Янушкявичене. Основы нравственности (2002). 4-ое издание. Издательство Про-Пресс, Москва. ISBN 5-89510-003-1.
  25. Р. Янушкявичюс, О. Янушкявичене. Основы нравственности (2010). 8-ое издание. Издательство Про-Пресс, 512 стр., Москва, 2011. ISBN 978-5-89510-039-4.
  26. Р. Янушкявичюс, О. Янушкявичене. Основы нравственности. ISBN 5-98571-011-4 (on-line)
  27. Р. Янушкявічюс, О. Янушкявічене. Основи благочестя. Бесіди з етики для старшокласників (2005). Издательство Астро, 570 стр., Киев.
  28. Ugdymo dvasingumo kontekstas = Context of spirituality of education: kolektyvinė monografija (2014) / (sudarytojas ir rengėjas Jonas Kievišas). Vilnius : Žuvėdra, 2014. 399 p.
  29. Romanas Januškevičius (Роман Янушкявичюс). Вильнюсскому православному Свято-Духову монастырю – 400 лет. Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynui – 400 metų. 1996. 24 p. ISBN 998-675-011-3. eLABa išteklius
  30. Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupo Chrizostomo 1997-06-13 Tarnybinis raportas Maskvos ir visos Rusijos patriarchui Aleksijui II dėl R. Januškevičiaus apdovanojimo.
  31. Ralph Ghadban. Staat und Religion in Europa im Vergleich.
  32. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas), Romanas Januškevičius. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. psl. 531.

Kas yra who?

Straipsnelius apie save, tiksliau, išplėstines nustatyto šablono anketas į leidinį “Kas yra kas Lietuvoje 2015“ rašė patys autoriai. Žemiau – pirmasis variantas straipsnelio, kurį jiems siunčiau, o po to šiek tiek paredagavau. Jie ten kažkaip tekstą dar suspaudė, visų nuotraukų neįdėjo 😦

Man, aišku, tų fotkių pagailo, o ir vietos čia turiu daaaaaug! Štai kas išėjo:

JANUŠKEVIČIUS ROMANAS (g. 1953-07-10, Vilniuje), profesorius, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai, matematika), Lietuvos Edukologijos Universiteto (LEU) Matematikos, informatikos ir fizikos katedros vedėjas:

Žmona Olga (g. 1955), dr. (fiziniai m., matematika), profesorė (socialiniai m., edukologija). Vaikai: Antanas (g. 1980), Elena (g. 1983).

Išsilavinimas: 1960–1971 mokėsi Vilniaus 23-iojoje vid. m-kloje (dabar – Vilniaus Simono Daukanto gimnazija), 1971–1976 studijavo Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir mechanikos fak., 1976–1978 aspirantūra ir stažuotė Maskvos V. Steklovo matematikos institute.

Darbinė veikla: 1978–2006 – Matematikos ir informatikos i-to jaun. mokslo darb., vyresn. mokslo darb., vyriaus. mokslo darb., nuo 1997 dar ir VPU Algebros ir skaičių teorijos k-dros prof., 2001-2012 m. LEU Senato narys, 2001-2011 Senato Finansų komisijos pirmininkas, nuo 2001 – VPU Algebros ir skaičių teorijos k-dros vedėjas, nuo 2011 reorganizuotos jungtinės LEU Matematikos katedros vedėjas, nuo 2015 – ir vėl reorganizuotos jungtinės LEU Matematikos, informatikos ir fizikos katedros vedėjas.

Apginti mokslo laipsniai: 1978-12-12 suteiktas fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnis, Vilniaus universitetas; 1993-02-26 Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo šį mokslo laipsnį, suteikdama matematikos mokslų daktaro mokslo laipsnį;

1993-10-29 suteiktas habilituoto daktaro laipsnis už matematikos darbą „Tikimybinių dėsnių charakterizacijų stabilumas“, Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius:

RJ hab dr diplomas

Pedagoginiai vardai: 1983-11-03 suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslinis vardas, TSRS MA Prezidiumas;

2002-06-26 suteiktas fizinių mokslų profesoriaus pedagoginis vardas, Vilniaus pedagoginis universitetas.

Kontaktai:  el. paštas: romjan@gmail.com

Mokslo straipsniai ir mokslinių interesų sritys: Paskelbė daugiau kaip 130 mokslinių darbų (su bendraautoriais ir be jų). Pagrindiniai straipsniai skirti: 1) Tikimybių teorijos ir statistikos charakterizacijos teoremų stabilumo tyrimui; 2) Dorinio ugdymo problemoms; 3) Matematinio ugdymo problemoms, kompiuterių įtakos vaiko vystymuisi tyrimams.

Faktai ir apdovanojimai:  1992-2010 kaip Vilniaus ir Lietuvos metropolito Chrizostomo patarėjas ir asmeninis sekretorius aktyviai dalyvavo Lietuvos stačiatikių (ortodoksų) nekilnojamojo turto denacionalizacijos procese. Už tai ir už aktyvų dalyvavimą dvasinio atgimimo procese metropolito Chrizostomo teikimu Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksijus II  1997-07-27 vizito į Lietuvą metu apdovanojo R. Januškevičių šventojo kunigaikščio Danieliaus III laipsnio ordinu.

1993-09-05 R. Januškevičius dalyvavo ekumeniniame susitikime su Jonu Pauliumi II Apaštališkojoje nunciatūroje Vilniuje, kurio metu pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas šventojo popiežiaus rankos paspaudimas ir asmeniniai žodiniai linkėjimai:

Knygos:

 Kitos publikacijos:

 

Moto: Matematika yra tikra loginio mąstymo kalvė. Šiandien internete gali rasti bet kokį info, tačiau gebėjimo mąstyti ten neįgysi 🙂 Ir dar svarbu neužmiršti, jog laimė – tai nėra turėjimas ar valdymas to, ką tu geidi, o geidimas to, ką tu jau turi.

Tėvai: tėvas – Vladas Januškevičius (1917.07.02-2003.10.07), farmacininkas, beveik visą gyvenimą dirbo vaistinės vedėju, LTSR nusipelnęs farmacininkas; pagal metriką iš Tbilisio katalikų bažnyčios (įrašas Nr. 140) gimimo data truputį kita – tėvas gimė 1917-07-21, pakrikštytas 1917-12-27, kilęs iš bajorų, jo tėvai Ipolitas Jan / Januševskij ir Ratautų Vanda, o broliaiZigmas ir Vytautas.

MotinaNina Januškevičienė (pagal pasą – Januškevič, mergautinė pavardė Žarunova), (1925.01.23-2013.07.27), farmacininkė, Stalino valdymo laikais po farmacijos aukštesniosios mokyklos baigimo iš Sankt Peterburgo paskirta darbui į Vilnių.

Sveikinimai iš Romos, 2017

Sveikinimai iš Romos, 2017

Reklama